Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Oskaras Koršunovas, sukūręs etaloniniu tapusį to meto spektaklį „Ten būti čia“ sako: „Kūrėme spektaklį apie tai, kad pasaulis yra visiškai efemeriškas. Griuvo imperija, griuvo Berlyno siena. Staiga žmonės suvokė, kad viskas yra labai laikina, labai efemeriška. Viduje, pasąmonėje visus ištiko šokas, baimė. Spektaklis „Ten būti čia“ tai atliepė baimę paversdamas juoku. Tai metafizinis kodas, lėmęs spektaklio populiarumą, nes jis atitiko vidinį žmonių nerimą. Tuomet viskas apsisuko aukštyn kojomis: gangsteriai sėdėjo restoranuose, o profesoriai pardavinėjo nailonines kojines turguje. Viskas griuvo. Spektaklio pabaigoje klausiama: „Kas gali pakeisti pasaulio eigą ne tik šitoje Žemėje, bet ir kitose planetose?“ Ir Rimantė Valiukaitė atsako: „Pelytė“. Taip ir dabar koronaviruso kontekste suprantame, kad kažkoks mažas mikrobas gali pakeisti visą pasaulį.“

Pagal Daniilo Charmso kūrinį antro kurso studento režisuotas spektaklis žiūrovams 1990 m. kovo 22 d. pristatė visai naują scenos kalbą, juodą humorą, o šlovės Lietuvoje sulaukė tik po apdovanojimų užsienyje.

 

Share | Download(Loading)