Šįkart prisiminimais dalijasi vienas iš vyriausių Lietuvos nacionalinio dramos teatro trupės aktorių ir Teatro sąjungos vadovas Ramutis Rimeikis. Tuomet jis dirbo Kultūros ministerijos Teatro skyriaus vadovu. „Pasiūlymas dirbti ministerijoje buvo netikėtas. Iki šiol nežinau, kodėl mane pasirinko“, – sako aktorius. R. Rimeikis prisimena ir senųjų aktorių kartą, kuri visai nepriėmė iš Kauno į Vilnių perkelto Jono Vaitkaus. Tada jie sakė: „Arba mes, arba Vaitkus“. Ministras buvo už Vaitkaus atėjimą.

Fotografas pasakoja jautęs, kad pokalbių iš jo studijoje esančio telefono būdavo nuolat klausoma, o kadangi buvo aktyvus laisvės šalininkas sulaukdavo ir replikų: „Eini koridoriumi ir girdi, kad einantis už tavęs sako: „Štai, niekšas eina“. <...> Buvau išmokęs juoktis iš tų visų nesąmonių, skambių pareiškimų.

Mintimis apie gyvenimą prieš 30 metų dalijasi aktorius ir režisierius Vytautas Rumšas. Kalbėdamas apie Atgimimo laikus, V. Rumšas pirmiausiai pateikia skaičius. Pasak jo, 1989 metais iš viso buvo suvaidinti 507 spektakliai, buvo, kad per mėnesį suvaidindavo 55 spektaklius. „Tai buvo didžios energijos metai“ – sako aktorius, tačiau atsimena ir sunkesnius epizodus.

Vaiva Mainelytė prisimena, kaip atėjo į tuomet Akademinį dramos teatrą iš Šiaulių dramos teatro. Pradžia, sako ji, nebuvo lengva. Vietinės aktorės jos lengvai neprisileido. Aktorė prisimena ir ankstesnius laikus, senuosius aktorius, taip pat direktoriaus Prano Treinio laikotarpį ir žiūrovų madas. Mainelytė su dukra vyko ir į Baltijos kelią ir stengėsi ieškoti pagalbos Latvijoje prasidėjus Sausio 13-osios įvykiams.

 

Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius Arūnas Sakalauskas, teatrologės Daivos Šabasevičienės kalbinamas, pasakoja apie savo gyvenimą prieš 30 metų, apie savo karjeros pradžią, apie į Vilnių iš Kauno atvežtą Jono Vaitkaus spektaklį „Literatūros pamokos“, kuris vėliau buvo uždraustas. Atsimena senuosius aktorius, su kuriais teko susidurti, ir tuometinę tvarką, kai dėl tam tikrų spektaklių reikdavo eiti aiškintis į Centro komitetą. 

Daiva Šabasevičienė kalbina teatro dailininką Joną Arčikauską, kuris kadaise buvo Lietuvos akademinio dramos teatro vyriausiuoju dailininku. Prieš 30 metų, Atgimimo laikotarpiu, jis prisidėjo prie etapinių spektaklių – „Pabudimo“ ir „Vėlinių“ – kūrimo.

Šį sykį Daiva Šabasevičienė kalbina režisierių Joną Vaitkų, kuris po Nepriklausomybės atgavimo tapo tuometinio Lietuvos akademinio dramos teatro meno vadovu. 1989 m. jis pastatė „Pabudimą“, pasakoja apie šio spektaklio gastroles Los Andžele apie „Vėlinių“ premjerą ir kitus dalykus.

80 sezoną Lietuvos nacionalinis dramos teatras skiria laisvės 30-mečiui. 

Ta proga kviečiame klausyti pokalbių apie teatrą, spektaklius ir užkulisius, kokie jie buvo prieš 30 metų – prieš pat Atgimimą ir jo metu (1989-1990 metais). Interviu rengia LNDT teatrologė Daiva Šabasevičienė.

Pirmasis mintimis dalijasi šių interviu ciklo sumanytojas, LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis.

-